Raudonas ugnies kamuolį,
Šokantis šventą genties šokį aplink žemę,
Tave paslėpė pilkų debesų siautulys.
Deganti karšta saulė, lyg pulsuojanti, krauju užtvindyta širdis...
Ir du paukščiai susitikę brėkštančio ryto danguje nutolo kažkur tolumoje.
Ankstyvo ryto malda nuskaidrino mano lūpas švelnias
...
Tyloje suskambo balsai ir giesmė lyg vėsus šaltinis pagirdė ištroškusią krūtinę.
Štai aš stoviu savo širdies šventovėje, motinos šviesoje, laikydama ją savo delnuose.
Mano akys ir širdis mato tik ją, kuri globoja gyvybę gimstančią.
Comments