Paslaptingas medi,
Išaugęs iš žemės gelmių,
Aš kreipiuosi į Tave su prašymu pažinti save.
Galingas medi,
Savo šakomis apglėbi dangų ir leidi gyventi savyje visiems.
Tu priimi visus į savo ramią būti, nes Tu esi namai.
Savo paunksnėje Tu leidi skleistis mažoms širdims ir glostai jas savo žaliąją skraiste.
O nuožmus medi,
Tu leidi tekėti ašarom, klausaisi atodūsių ir leidi vaikščioti po šventą Tavo žemę.
Taikus medi,
Po mano kojomis
Tavo šaknys leidžiasi gilyn į žemę.
Ten ir susitinka mūsų sielos.
Commentaires