Už uždarų durų šaukiu Tave mylimasis. Kaip žvakės liepsnoje virpa degantis deguonis, Taip aš virpu būdama šalia Tavęs. Supykęs pakeleivis siunčia man savo prakeiksmus. Aš po truputį vaduojuos, Bet dar ilgai ir giliai alsuoju. Prie gyvybės fontano įmerkiu rankas. Šventas, šventas, šventas. Tu mano mylimasis esi šventas. Dvi mažos vaikiškos širdelės susitiko ant suoliuko parkelyje. Tu man lyg brolis, aš Tau tarsi sesuo. Mūsų širdys neatskiros, mūsų širdis viena. Klausausi tyliai, kur Tu mane kvieti. Paimi švelniai ir naiviai mane už rankos ir tari: einam sese dangumi. O aš noriu tik būti... Prie gyvybės šaltinio būti. Nors... gal dar norėsiu pašokti.
Komentáře